Tada žydėjo kaštonai.
Tada pasibaigė karas.
Į plačią kaip siela visatą
Sugrįžtant jį aš meldžiau.
Tada aš skyniau kaštonus.
Verpetais visi susisuko.
Šnibždėjo, mane jie nužudė:
Mes kraujas jo tau ant širdies
Ir šiemet vėl pražydėjo.
Aš akmenis upei rinkau.
Kaštonai, beširdžiai ir gražūs.
Nenužudėt manęs kai prašiau.