Nematyta, neregėta,
Tupi medyje pelėda.
Suka, kraipo galvą margą.
Gal jinai vaidina sargą?
Gal ji saugo girios genį,
Kuris kala ten į medį?
O gal kėkštą ar barsuką,
Kuris tyliai ūsą suka?
Ne! Mažos pelytės laukia,
Kuri štai urvelin traukia.
Juk todėl ji ir PELĖDA,
Nes mažas pelytes ėda.