Grindinio akmenys

Palaidoti akmenys asfalto kape
gyvi dar ir dieną sapnuoja
kiek daug neteisybės pasauly šiame
liudnai akmenėliai dūmoja

surinko žmonės juos iš laukų
išrovė iš gimtos žemelės
atvežę į miestą  tašė visaip
ir išgrindė miesto gatveles

dardėjo vežimai gėrybėm krauti
ir žmonės gatvėmis vaikštė
akmenys džiaugės taip pagerbti
jais išgrindė miesto net aikštę

stalino saulę ant tankų vikšrų
per verkiančius akmenis vežė
mitingą pirmą raudonųjų draugų
į atmintį akmenys savo įrašė

su svastikos ženklu vyrų pulkai
išsigandus nuščiuvo Žagarė
lietuviai su raiščiais rankovių baltais
per juos žydus šaudyti varė

nespėjo nutilt kanonados kovų
sugrįžo sovietai jų niekas neprašė
kraujas miško brolių girioj nušautų
raudonai  šiuos akmenis dažė

į kolchozus varė valstiečius visus
stribai akmenėlius tuos mynė
batais kerziniais per širdį skaudžiai
trypė juos ir mūsų Tėvynę

o kas nepakluso sunki to dalia
į tremtį vagonais keliavo
ir šiltą ir šaltą  žiaurumą lemties
kartu su žmonėm akmenėliai ragavo

karnavalą paradų sovietų laikais
kreiva šypsena akmenys mena
juodas asfaltas palaidojo juos
visiems laikams saulė užtemo

kas vyksta nemato akmeneliai dabar
tik girdi mūs žingsnių aidą šaltą
net gulint bejėgiams asfalto kape
idomu kur nuves mus asfaltas...