Beržų paunksmėje

Atsikvėpiu... Beprotiškai šiltas vararvydžio vakaras... Kas galėjo patikėti, kad taip sėdėsiu aš čia ir žiūrėsiu į begaliniai gilų ir dangyškai mėlyną dangų...
  O dar vakar atrodė, kad žūsiu. Žūsiu pragariškose gelmėse, kurios sunaikina viską ir nepalieka nieko, tik skausmą, kančią ir nieko daugiau.
  O dabar aš čia: beržų paunksmėje... Saulė žaidžia dangaus sklautuos ir vejo nėra... Rodos sėdėk ir sėdėk prisiminęs skausmą ir...