bitė

Važiuojant autobusu mano dėmesį nuo knygos nukreipė duzgiantis padarėlis – bitė. Baimė ir neapykanta sukaustė mane, į galvą pradėjo lįsti prisiminimai, kuomet medaus nešėja man įskaudino. Prisiminiau, kaip mama tepė kremą, ir kuždėjo ramius žodžius, o aš mintyse keikiau bitę.

Dabar vabzdys tiesiog ropinėjo mano rankove, atrodė jam niekas aplinkui neįdomu. Ramiai suregavo ir į mano rankos krestelėjimą. Sukaupęs visą drąsą kita ranka mostelėjau link jos. Jinai paklususi išgyvenimo instinktui pakilo į orą, tačiau mano nelaimei nusileido toje pačioje vietoje – ant mano rankos. Apžiūrėjau rankovę, pasidarė smalsu kas taip traukia šį padarą. Tačiau, nieko išskirtinio nepastebėjau. Pagautas sportinio azarto nusprendžiau pažiūrėti kiek ilgai ji taip išbus.

Išlipau iš autobuso, grįžau namo, išsiviriau vakarienę – jokių pokyčių, kaip prilipusi. Vaikystėje įgyta baimė peraugo į savotišką pagarbą, netgi susižavėjimą. Atsargiai nusirengiau švarką, tačiau mano naujoji draugė, suduzgė napatenkinta ir pradėjo sekti paskui mane. Kuomet atsiguliau į lovą ji atsidūrė toje pačioje vietoje – maždaug per tris centimetrus nuo plaštakos, prie nedidelio apgamo. Miegojau kaip niekada gerai.

Reikalai komlikavosi kuomet bandžiau palikti namus. Mieste tokį mažą padarėli tuoj pat pamesčiau. Arba dar blogiau ją kasnors nuskriaustų. Taigi planas toks – greitai išbegti iš namų ir ją palikti sandariai užrakintą.

Kuomet grįžau, mane pasitiko pykčio ir nepasitenkinimo lietus. Bitė duzgė ir skraidė apink mane. Po geros valando – tyla. Ne ta – nuobodumo tyla, tyla verianti kaulus, John Cage 4'33'' tyla, nešanti nerimą ir skausmą. Bitė dingo, ieškojau visur – spintose, po lova, netgi šaldytuve. Kuomet atidariau vonios kambario spintelę, pasigirdo duzgimas, tiksliai nemačiau iš kur ji išskrido. Viskas įvyko labai greitai – ji nutupė ant savo mėgstamos vietos (ant rankos, šalia apgamo) ir man įgėlė.

Naktį miegojau klaikiai, jausmas toks tarsi mane bandytų sutalpinti į šešiais dydžiais mažesnius rūbus.

Ryte nubudau – aš pavirtau į bitę. Išskridęs į lauka prilipau prie pirmos mašinos stiklo, taip ir neišmokau gyventi naujo gyvenimo.