*

Jau visai netoli
jau galiu įžiūrėti baltuojantį kraštą
to meto ateinančio
ievom pražysiančio
ievom kvepėsiančio
viską tas kvapas į saują suėmęs
sūpuos ir pravirkdys
kaip laikui sustojus -
aklasis žmogus ir rojalis
pasiverčia vienu -
kaip laikui sustojus
mano pirštai tik dreba
kol vėjas pietinis išpusto
užklydusį nerimą