Pavasario spalva nuslydo,
Nenumalšintas alkio jausmas
Alyvų kvapo,
Šermukšnio žiedų arbatos,
Kūne kartokas virpesys gitaros stygų.
Vėl išjaustas romansas pakimusiu balsu...
Prisimeni,
Lietus
Užbarstė nuobodžius namų fasadus
Tuštuma,
Akcentavai, kad nuobodybė
Gali būti tokia smagi, kaip Gala vakaras:
Kur išsipustę, tuščiagarbiai žmonės
Be veidų ir sielų...
Lyg nespalvotame kine
Pavasaris įžūlias mintis sujaukia,
Ir lieka
Elegantiška tyla...
Rytoj nuspalvinsiu jausmų spragas.
Lėtai.