Kažkur...

... tikėjau,
kad laikas nuo laukimo išgydys,
bet pati pavirtau laukimu
man padeda laukt
į sapną priklydus
paukštė svajonių
palaužtu sparnu.

Tai kas, kad narvo
atviros durys
be sparno skrist negali
per mano delnus
akys jos žiūri
nujausdamos audrą toli.

Iš sapno pabudus,
net keista, kad rūpinuos
kažkieno likimu
stropiai išrenku
gailesčio trupinius
ir iš rankos
kasdien maitinu.

Kai trumpam nebeskauda
kai jūroje štilis
plunksneles kedenu
paistau niekus tau
tu juokiesi tyliai
paukštė
palaužtu sparnu.