Kai miglose pavasariai atbunda

O obelų žiedų nusiminimas
Pažiręs mano ašarų tyloj,
Ne tavo rankos mano galvą apkabinę,
Ne tavo lūpos, kito jau bučiuos.

O rytmečio dulksnos šnabždėjimas
Išblėsęs mano sopulių raudoj,
Ne tavo lūpos mano vardą taria
Ne tavo rankos, kito jau myluos.

O upių neužtvenkiamų tekėjimas,
Išdžiuvęs mano meilės dykumoj,
Iš tavo sumeluotų pažadų tesėjimo
Ne tavo meilė, kito išvaduos.