Neišgirsi

Kol  pašiurpusio rudenio lapai krisdami bružina orą,
O valkata šuo paslaugiai šalia trinas,
Prie kūdros lyg vienišas kelmas tupi,
Vandenį kalbini, stebi...

nejismanęsnegirdi nejismanęsnegirdinejismanesnegirdi

Lapai grakščiai ant vandens krenta, liečia, bučiuoja,
Šuo lyg kempinė ausimis garsus čiurlenančius geria,
Tu lyg atstumtasis šalia sėdi,
Vandenį kalbini, stebi...


betjismanęsnegirdi betjismanęsnegirdibetjismanęsnegirdi

Ša. Lapus nuo paviršiaus nubrauk,
Giliai nuogas panerk,
Nes vandenį girdi tik mirusios žuvys.