Sustoja neloja,
sena gitara,
ir muzikantas,
jau nebe pankuoja,
girdime dainą,
tiksliau klegesį tų,
kurie nesutiko palikt artimų.
Nei juoktis, nei verkti,
išlydint kažką,
išmokti tik džiaugtis,
kaip rytuose,
net karves praleidžia,
kai eina ratu,
išmokit pabėgti,
toli nuo visų.
Visur kur tik knygos,
pražydo žiedais,
keliaukime tiesiai,
taip niekas nesusižeis.