Grožė

Kekėm, kaip vynuoges, alyvas raškau.
Gersim pavasario vyną.
Kaštonų žvakidės dega- dangau,
Nuspalviną Tavo laukimą.

Gurkšniais mes orą, gyvenimą geriam,
Kvapą žiedų gegužinių.
Širdis ir meilę rieškutėmis beriam
Pribarstę pienių pūkų vakarinių.

Praverčiu saulėje spindintį lietų,
Prirenkų puokštę žiedų numylėtų,

Žvilgsniai suvirpa, tada supranti -
Pavasariais skirta gyvent svaiguly.