Nepažįstami žmonės, veidai
Kelia baimę, bet norą pasiekti.
Jie - kaip dėl saldainio vaikai -
Negyvena, pasirenka tremtį.
Praeitam amžiui kad buvo sunku
Tesulaukia dabar pagyrimo.
Jie juk išskris, žemė musų visų
Ir nieks sulaikyti nebando.
Kas bus, kai ryžtą senatvė atims?
Pamiršau, nepaklausiau, bet spėju
Pulkas balandžių kraujuojančių grįš,
Apsivalius tauta gims iš naujo.