GYVENU.........eilės kuriuos padėjo man išlikti ŽMOGUMI .

Praeina  vasaros  ir  žiemos,
              Praeina  Spalis,  Lapkriys,
              Pražys    pavasarinės  gėlės,
              O  Tu  gyvenimu  skubi.
             
              Lopšinę mums    dainavo  Mama,
              Lopšinė  užliuliuos  vaikus,
              Lopšinę  perduosim  kaip  maldą,
              Vaikams  liūliuoti  anukus

              Žvelgiu  į  ateitį  aš  šviesiai,
              Sugrįžtų  mintimis praeitin,
              Vingiuotas  kelias  būna  tiesus
              Jei  tiesiai  į  akis  žvelgi.
            ....................................................
              Ką  padarei  Žmogau - Praeivi,
              Kad  būtų  gera  mums  kartu,
              Vienam  per  liūnus  brist  nelengva,
              Kartu  praeiti - nesunku.

              Pažvelk  į  Saulę,  ryto  aušrą,
              Ji  šviečia  Tau  ir  Man,  Visiems,
              Pabraidžiuok  pievomis  po  rąsas,
              Jaunystę  savo  prisimink.

              Kai  vieškeliu  senu, dulkėtų,
              Ėjau  jaunystės  pasitikt,
              Širdim  į  Širdį  žvelgiau  tiesiai,
              Kai  kas  ilgai  dar  prisimins.

              Jaunystės  žiedas  stebuklingas,
              Nuvytęs  žiedlapius  barstys,                         
              Ką  susikūrei  Tu  jaunystėj,
              Tau  Širdį  gluostis  ateitis.

              Aukštai  pakilo  mūsų  Saulė,
              Vasaros- ilga  diena,
              Sugniaužk  rankas  abi  į  saują,
              Sakyk-  ką  turi  Tu  delne.

              Juos  pasiilgo  dalgio  koto,
              Pradalges  plačias  varyt,
              Po  Tėviškės  beržais  skaruotais,
              Plaks  Mūsų  nerami  Širdis.

              Darbo  kančioj  mes  rasim  laimę,
              Gyvenimas  tai  sukūrys,
              Mylėk  ir  dirbk, apžvelk  Pasaulį,
              Kuriame  šendien  gyveni.
             
              Gyvenimas  mus  atsejuoja,
              Suklupus  reikia  atsistot,
              Nebūki  pažabuotas  žirgas,
              Sunkiais  keliais  Tau  teks  klajot.

              Ateis  žiema  po  rudens vėjų,
              Garbanas  Tavo  barstys,
              Gyvenimo  knygą užskleistą,
              Tesaugos  Vaikų  atmintis