Nebe

Vertybės kinta, kam jausmų balastas?
Lėtai mes kopiame link Everesto.
Tarsi troba tvirtai suręstas...
Jausmų vulkanas virsta lavina.
Dar bando protas žiedą skleisti,
Emocijos paklydo pelkės, raistas.
Ugnis sudegins, Erotas atleis mums.
Žemyn į prapultį, silpnumo pagava.
Vėl lauksi savo Ulialiumės,
Prie miesto vartų sklaidosi it dūmas.
Tas arogantiškasis atkaklumas
Ir meilės troškulio gija silpna.
Tavęs nelanko net pilotė,
Tau noris bėgti tarsi Lotui.
Sustok akimirka, ištirpk joje.