Jei pasibelstum

Visi mes turim nuosavus pasaulius
su karčia nuoskauda ir su žiedais.
Kartais piktos bangos juos skalauja,
kartais-spindi meilės blyksniais nuostabiais.

Širdies manos ar paklausysi tyliai,
ar tik iš varpinės savos?
Susimąstyk, gal ką ir tu nuvylei,
nerasdama (s) šioje žemėje atramos.

Tu pasibelsk- visad žiedų atrasi,
jei praeitį už durų palikai.
Lai pavasariniai vėjai nesantaiką nešas,
o mus telanko gėrio spinduliai.

Tu užsuk į mano buveinę,
kai tavam pasauly siaus audra.
Juk negandos ir nuoskaudos praeina.
Širdis lai lieka gėriui atvira.