Rašau pasauliui laišką
Kažko bandau prašyt,
Bet viską, ko pati nepaisau
Besieliai liepia padaryt.
Nei lapai nesugrįš nukritę,
Į tylą, kur vidurnakčiai žali
Ir joks ryšys, nei biliai, nei nebyliai
Jau jokio garso... neišdrįs.
Prabėgs kažkur vėjuotos dienos
Ir naktys kaip žaibai išnyks.
Daug visko, po gelsvas rugienas
Vakaris vėjas išganys.
Išskris pasaulio sielos paukščiai
Sudie netarę, tokia jų lemtis.
Juk viskas, ko bijojai baugščiai
Subyra, kai surenki geras viltis.