Poetui

Užmūryto tolio pasimetęs šešėlis
Vietos neranda didžiam kelyje
Bando kentėti-- nemoka liūdėti
Rūstusiss pajacas kiaulių garde.


Ar įrodė jam kas, jog  kančia tik viena
Sukelt  aplink gali atodūsių škvalą? -
Juk mažiausias vien pumpuras Tavo delne-
Ir lapas nuo dvasios didybės apsąla.

Kur dovaną įgimtą bastūnas nupirks?
Paslėpta ji aukštai... -
Ten, kur siela nerado
Aršus man likimas užrišo akis
Nei jaučia, nei mato... Nei jaučia, nei mato..
Nei baugu, nei graudu
Abejinga likau
Pasimetus skeveldra prie Didžiodios malonės
Gilyn link dangaus?
Aušktyn link kapų?

-Nei tau kilt, nei tau krist,
Kvailas vaike pagonies.