Aš tik žvilgtelėjau pro rakto skylutę
Tą mažą mažytę duobutę.
Tarsi žiūrint pro Didįjį kanjoną
Valstijoj Arizonos.
Kur vaizdas susilieja bežiūrint.
Sėdėdamas sodo pašiūrėj.
Praeiviai tave vėl nužiūri
Tokie jau tie žmonės paniurę.
taip aktorius vaidina teatro scenoje - lyg kas ai žiūri į į pro rakto skylutę, tačiau jis gyvena GYVENIMĄ didelį, lyg VALSTIJOS ARIZONO (įsigyvena į vaidmenį.)
o pasibaigus spektakliui visi vėl nukrypsta į savo valstijas, namučius, butus ir butukus; sugrįžta į realybę - esamą savo valstiją, tiek žiūrovas tiek aktorius, pasibaigus tai šventei pavadinimu: "buvau teatre, žiūrėjau spektaklį" verkiau, juokiausi, susimąsčiau, pailsėjau, dar ir dabar sukrėstas (-a)...
yra kažkas tokio, šio kūrinuko dvasioje;