Lauktuvės

Ant stalo sviestas Salomėja.
Lauktuvės lauktos, tavojo sūnaus.
Tepu ant duonos, numalšinsiu alkį,
Pasigausiu vėją...
Erezijos išnyks ir mūzos paragaus.
Alyvos - tai viliokių aromatas,
Aš mirti pasmerkiau prieš laiką,
Jas tokias gražias.
Jos vazoje manoj, agoniją supratusi,
Ilgai aš gatvių venom ir arterijom blaškiaus.
Kartais alyvų keras apžavėjęs virsta
Tavu eilėraščiu, vėl nerimo dvasia.
Taip paprasta, numirus nepatirsi.
Suvalgiau duonos riekę, netiesa...