Jis gyvena po tris naktis,tuomet reinkarnuojasi,likęs tik mano haliucinacija

Praeitam gyvenime tarsi tu
Suzvimbei  sparneliais
Palei ausį
prisiminęs tai---

Prabudai

tavo akys dabar buvo
raudonom šaknim išvagotos
ir juoda bedugne
įaugusios  į patį mane.

O aš vis žvilgčiodavau atgal
Kada tu grįši
Nors visuomet buvai:
Laumžirgis slystantis tarp tų pačių tolių;
Nendrės,
Ir tarp jų vėjas sušlamęs.
Tu buvai mano šešėlis,
Kuris šiapus juodas,
Anapus šviesa tamsoje.

Prieš suleidžiant narkozę, vėl pradingai
Ar nebepatinka tau šis pasaulis?
Nebeprisišauki sapnų ir---
Su begalybe absoliuto
sutraiškęs kumštyje vabalą,
ramiai vėl užmiegi.

Lauki ketvirtadienio,
Ir kol prasidės viskas iš naujo-
plyš kokonas
tavo rojaus laimės,
kad galėtum skristi pats,
Tiesiai į nasrus
Aukščio baimei.

O aš klausysiuos
tavo sparnų zvimbimo
palei ausį-
Kuždesio,
Pelenais pabirusio vėjo
Į mano delnus.

Kol drauge galėsim vaikščiot sidabro alėja.