Pilka dulkė delne

Tamsą perskrodė spindulys.
Tarsi užkeiktas kardas,
Pykčiu degančios rankos,
Kaip žaibas greita mintis,
Ir mano kraujas...
Slėpta tiesa,  širdy
Perskrodė kiaurai.

Paslėpta „po“ šaltu žvilgsniu,
Kad nepastebėtų gilių
Meilės įdrėkstų randų.
Suspausta širdis rauda.
Apsaugosiu ją nuo
Veriančių, bejausmių,
Žmonių akių.

<MISIJA> įvykdyta:
Jausmai paniekinti, o
Gęstanti širdis palikta paskutiniam
Baltam gulbių šokiui.
Amžiams pasitrauksiu nuo
Prisiminimų ir svajonių.
Liksiu nereikšminga šiukšlė,
Pilka dulkė delne.