Byla numeris penki

Vijosi vijosi puldamas griūvančią liaudies vitriną,
aplošiau tave, aplošė vaikai,
o skuzdėti žmonės veidus trina - jie ne mano,
nepažįstami

Nešuliai kibirkščiuoja - apsiramink, žengsime
kartu koją į koją, su paspirtim, ratu ratu
Datulėmis užsikišo langus kregždadariai,
o balandžių surinkėjai lesina Lazdynų aklį

Kas pakliuvo tas pakliuvo - nosinės žydi ant medžių,
vėlyvą pavasarį dvylika Nyčių ieško skardžių,
bet veltui - netradicinis likimas šį kartą,
šitas amžius ne paprastai pasviro
į vaikų tvarką.