Tai buvo seniai..

O tu tik būk, tik būk
Ir leisk tave slaptai mylėti
Arčiau tavęs, bent prisiliesti mintimis
Mano pavasaris, baltais žiedais nuklotas
Užmiršt tave - reišktų išnykt
Aš niekada netarsiu tavo vardo,
Ir niekada nebūsim artimi
Mes viens kitam kaip šaltas vėjas,
pučiantis už lango,
Mes esam tik du kūnai svetimi..
Man nuodėmė pažvelgti į tave
Ir ašarom, kartėlį plaunu..
Ir koks tavasis lūpų skonis?
Kodėl pažvelgus į akis tavas
pažadinu tą jausmą...
Man kelio pas tave nieks neparodys
Ne viens kitam esam skirti..
Ir tik maža liepsna išsaugo šitą jausmą
Nereikia tam dviejų širdžių
Aš dovanoju savo laimę Tau,
pati pasiiemu skausmą
Tu niekada nesužinosi, kad Tave Myliu..