Man pabodo vakarė tamsa
ir takai praminti vienumoj.
Tu man būki, man būki sava
mano pilkojo kelio dainoj.
Jeigu manosios akys užgęstų,
Nei dienos, nei nakties šviesulių, -
Tu man būki aušra, kuri vestų,
ir aš jausiu, kad saulę turiu.
Jeigu manosios ausys pavargtų,
jei siela paliktų kurti, -
tu man būki daina, kuri verktų
džiaugsmo ašarom mano širdy.
Man pabodo vakarė tamsa
ir takai praminti vienumoj.
Tu man būki, man būki sava
mano pilkojo kelio dainoj.