Šlapiai

Aš - gyvas vanduo
upės senvagėj.

Sugerkit mane,
žemės dulkės,
kad visa,
kas seniai nebeatgimė,
manyje gyvenimu virstų.

Aš - gyvas vanduo
žemės įsčiose.
Brandintas ir saugotas tam,
kad tas, kas gyvenimui vystosi,
norėtų būt čia - ne atgal.

Aš - gyvas vanduo
Tavo pirštuose.
Laikyti ar leisti išdžiūti?

Pakolei į orą nevirtusi,
neleiski dar aistrai ištrūkti.

Aš - gyvas vanduo,
taurėj ant amžino stalo.