Marko Bolano plagijatas ir traktatas apie nieką

Šaunuolis jis, sau eina kaip kietuolis ir viską supranta apie muziką ir tyčiojasi iš visų, anti neformalių personų, sako, kad kartais tai sukelia plaučių vėžį, bet šiaip ar taip mirė sau su mašina. Turėjo gana gerą veidelį jaunuolis, kaip mergaitė. Dar kartais susimąstai ar tai tik nebuvo dar viena gulbė sklendžianti kosmoso skliautais, o gal tai galėjo būti švytinti saulės akis? Šiaip ar taip, jo žandikaulis kaulydavo kiekvienos mergaitės širdį išlįsti ir pasigrožėti pusiau suprantama anglų kalba.
Dar kai chuliganai buvo pankai kuo tikresni, ir tas pats pankas turėjo vos kelis draugus (žinoma jie tik karaliai ir princai). Vis dėl to sunku suprast kiekvieną smulkmeną kuri galėjo nutikti mūsų aritmetinėse galvose (kampuotose ir tik su skaičiais kurių joks tikras nežmogus nesupranta). Ir velnias griebdavo, va girdžiu kokia koketė klykia, sako „O Markai, o ne, tik daryk tai kuo švelniau, nes aš nekalta“. Tada ponas prokuroras ir mauroja „Ar supranti jaunuoli ką padarei? Nepilnamečių tvirkinimas yra per daug skausmingas užsiėmimas kiekvienai pusei, o tau ponuli labai skaudės... nebent žinoma turi kapšelį pinigų? “ Jie tokie kvailiai, niekas nemato nepilnamečių pasislėpusių už tuštybės šaliko. O šalikas storas, kaupęs daug aukų. Belieka apsivyniot popieriumi iš tualeto, sako sukelia didesnį pasitikėjimą ir nuojautą ir netgi potenciją! Tai viskas ir paaiškinama, jokių aukso kapšelių ant kaklo nereik jei turi popieriaus. Tada ir rašo jaunuolis apie viską kas vardan jo švento teigimo yra poezija. Substancija – čiuku čiuku.
Va šitaip ir reik keliaut palei Gongą. Gal tada suprasi kas yra drakono ausis ar paprasčiausi skraidantys padarai (bet ne balandžiai ir net ne gulbės jau), kaip gepardai tik skausmo mažiau kelia. Kartais jis murmėdavo, kaip reik užaugint žvaigdę sode. Tau tik reikia šaknies ar sėklos, geriau visą šaknį jau turėt, ir galėsi mėgautis absoliučiai nuostabiausiais žvaigždžių medžiais. Jų vaisiai saldūs ir gniaužiantys žandikaulio sieneles. Tai toks pats nuostabus jausmas kaip ir mylėtis su mylimu žmogum ar valdyt sapnų pasaulį. Patirti tokių švelnybių neteko jau seniai kalbėdavo Bolanas. Sako „Aš turėjau moterį kurios niekas nebepakeis, tai man ir nereikia“. Vat tada jis ir išskrido, poetas ir būgnelio taškytojas, keisčiausių paviljonų valdytojas, auksinių rankų dievas ir šventoji paukštė, it gulbė.
Labanakt, einu į miestą apturėt koncertą.