Rašyk
Eilės (72036)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 36 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Kai tvenkiasi pavargę debesys po dangų
Ir šaltas vėjas ima po laukus bastytis
Kodėl tiktai tada aš sugebu gyventi
Ir ašarų jų krintančių klausytis

Kai girioj pasitinka medžių gausmas
Jis mano sielą tarsi atgaivina
Tiktai tada aš vėl jaučiuos laiminga
Ir nieko nieko man tuomet nestinga!

Kodėl, kai vėl nušvinta saulė aš gręžiuos
Kodėl tuomet aš, Dieve, būnu nelaiminga?
Kai baigias muzika audros
Ir miško pušys vėlei minga
2008-05-08 21:56
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-08 22:08
Yuki
Asmeninės išpažintys paliekamos dienoraščiui.;)
O dėl pačios minties,
sakai,kad esant audrai jauties laiminga,o saulei šviečiant ne.Kai viskas blogai,kovoji su sunkumais,juos nugali ir jauties laiminga,arba tave  tiesiog žavi liūdesys.Šviečiant saulei viskas gerai,bet tai lyg nežinia,tyla prieš audrą,arba to pačio liūdesio nebuvimas,kuriam jauti ilgesį-aš interpretavau taip,na bent bandžiau kažką įžvelgti.O kokia mintis ištiesų?Nes ją čia užslėpei kaip reikian,reikia išgryninti.
Dabartinė skamba paviršutiniškai,norisi "gylesnio" kalbėjimo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą