Kodėl?

Kai tvenkiasi pavargę debesys po dangų
Ir šaltas vėjas ima po laukus bastytis
Kodėl tiktai tada aš sugebu gyventi
Ir ašarų jų krintančių klausytis

Kai girioj pasitinka medžių gausmas
Jis mano sielą tarsi atgaivina
Tiktai tada aš vėl jaučiuos laiminga
Ir nieko nieko man tuomet nestinga!

Kodėl, kai vėl nušvinta saulė aš gręžiuos
Kodėl tuomet aš, Dieve, būnu nelaiminga?
Kai baigias muzika audros
Ir miško pušys vėlei minga