aš toks vienišas jaučiuosi..
Kas aplankys?
O kas paguos? Gal kas juodulį užgoš?
Mačiau cirką, mačiau juokingus pasaulio vaizdelius,
Bet nieks man nepadėjo užmiršti to dangaus,
Kurs lijo tiesiai iš viršaus, ant Tavo pamiršto prisiminimo.
Graudu. Imu gitarą i rankas, bet byra ji kaip tas lietus...
Toks tamsiai mėlynas tuomet buvo dangus.
O Tu ... Tu nedingai, tiesiog ėmiai ir ištirpai.
Bandžiau surinkt Tave aš nuo žolelių,
Iš mažų rasos lašelių sudėt bandžiau...
Bet likai pilka, lyg nespalvoto kino aktorė liūdna,
aš išėjau,
Nors dar ilgai Tave mačiau.. Sapnuos savuos.