šiandien šitaip

Nusiplėšiu paskutinius rūbus
Ir tapsiu prieš save nuoga
Kiti, žinau, bandys pridengti
Bet dangstyti jau nebebus ką

Nutrauksiu šydą aš nuo akių sau
Ir pamatysiu visas purvinas spalvas
Paklausiu neregio tartum netyčia
Ar tai teisybė ką matau?

Nusiausiu paskutines klumpes
Ir atiduosiu jąsias tau
Tam kad galėtum nueiti tiek
Kad praregėtum pagaliau

Daugiau nebelabai ir lieka kas
Kas gali likt nuo išrengto žmogaus
Tiesa, dar siela blaškos
Tarp žemės ir dangaus