Kai tik prisimenu...

Kai tik prisimenu tave
pašėlęs vėjas
taikosi suvelti plaukus
rankomis pirmosios meilės
darželiuose piktų kaimynių
išskina geltonus narcizus
bet drąsos pritrūksta
juos padovanoti
toks svaigus pavasaris
ant skruostų beria
tarsi cukraus pudrą
žiedlapius gegužis išprotėjęs
jau nebeužtenka
sąsiuvinio plono
eilėraščiams visiems
prieš auštant suguldyti
žaislai seni, bet brangūs
sagučių akimis pažvelgia
ir supranta, ką jauti
kai tik prisimenu tave.