Taikus pilietis

Pažinki jį iš paukščio skrydžio
Aliejiniais dažais ant tuopos pagrindo,
Ir iškarpytais freskos dryžiais
Atskleiski rytmečio vėsos gimimo paslaptį.
Pabėk į tiesą anapus laiko
Ir restauruotais pėdsakais gaivinki meną,
Įkvėpk sodrias lietaus spalvas - paspęstas pinkles
Ir viduje nutils nebylus šauksmas -
Juk tai taikus pilietis
Už priespaudą keršijęs satyra...
Štai vėl nusileidimas
Pasąmonėje - ramybės krantas,
Praeities ir dabarties motyvai, romansų blyksniai,
O erdvėje -  sustojęs laikas.
Čia vizija pavirsta tikrove
Pražysta vyšnios - sušildo nuoširdus gerumas
Ir sklidinas, paties savęs su europietišku ekvivalentu
Taikus pilietis, teisingumą ginantis karys
Ant aukšto kalno, vienas, bet nepraradęs
Žmogiškumo.