Rašyk
Eilės (72436)
Fantastika (2181)
Esė (1688)
Proza (10369)
Vaikams (2462)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 43 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







***

Aš visada prisiminsiu, tai ko niekada nebuvo. Visada pamirštu visumą, o smulkmenos mane užgraužia. Visada prisiminsiu giedrų rytą, kurio niekada nebuvo, bet saulėti vakarai dar atsiras, bent jau mūsų širdyse.
Iš ties, banaliau nebūna.
Šypsnis tavo veide man primins visada skęstančiuosius, o žaibų Dievas liks per amžius. Gal ir nesuvokiama žodžiais, bet minčių, kurios mane spaudžia jau keleri metai, užgniaužti nemoku, gal ir neišmoksiu.
Na, ir kas, kad kablelį ne ten padėsiu, gal man vertėtų ten tašką padėt, arba viską ištrint ir perrašyt iš naujo, nors taip gyvenime nebūna. Man viskas ir visada primins jausmą šaltą, kuris iš esmės buvo karštas kaip ledas, bet virto bengališka ugnele, kuri jau ima gesti.
Ir kodėl masiškai skęsta žmonės?
Viena koja grabe, kita - klausimas. Kažkuris tarp gyvenimo ir mirties, kažkuris tarp upės krantų, gal ir verta tarp eilučių skaityt, manęs neklausk - nežinau. Kažkelintą dieną džiūvu iš vidaus ir kažkelintą mėnesį dejuoju. Nežinia kodėl šitaip. Ir nežinia kas aš vis dėl to. O juk viskas.


***


Mano dienos tokios nuobodžios ir vienišos. Viskas nespalvota aplinkui, tik retkarčiais išmuša raudonis. Ir dar vakarai kartais raudonieji pasitaiko, bet šiaip - viskas pilka ir nyku. Nėra ką jau kalbėti apie rytus - sunkūs ir pilni nuovargio.
Kartais, pasitaiko akimirkų, kai viskas nušvinta ir rodos optimizmas nugalėjo, bet tuoj pat kas nors kaip nors viską sugadina ir aš toliau skendžiu tuštumoje. Tiesiog guli, žiūri į lubas ir nieko negalvoji.
Pasitaiko dienų, kai verkiu sau į saujas, bet tai nepadeda. Ir niekas nežino, jog tiesiog vėl mylėt noriu. Bet gana to pesimizmo, pradėsiu nuo pradžių.
Dienos niūrios ir pilkos, vakarai liūdni, o naktys neišpasakytai ilgos. Už viso šito slypi degantis akmuo man ant širdies. Širdgėlos nepakeliu, velniop.


***


Aš žodį ištarsiu tik tam, kad miegočiau...
Aš tylėsiu kimiai.
Aš Tau papasakosiu istoriją apie sniegą, kurio skaistybę užteršė angelas baltas.
Aš tau taip tyliai ir nebyliai parodysiu tą vietą, kur užaugom visi.
Rugius nupjausiu ir parnešiu Tau į glėbį.
Išprotėsiu, tik tada nutilsiu ir krisiu, krisiu...
Aš krauju išrašysiu žodį MYLĖTI.
Ištrinsiu nuoskaudas visas
Tapsim doresni.
Užkimsiu, bet niekada nenustos snigti.
Ir snigs mums virš galvų.
Kapos kirviai mūs kojas.
O mes vis brisim ir brisim per gilią nemigą.
Plačiai užmerksim akis ir kartosim maldas, kurias patys ir sukūrėm.
Susišildysim rankas vienas kito alsavimu.
Mums varnos iškapos akis, bet matysim tą šviesų sniegą.
Juk niekada nenustos snigti...


Mano rugiagėlei.


***
2008-05-07 11:14
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-07 15:08
BadGirl3335
man išties patiko... tik gal truputį žiauroka pabaiga...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą