Dingo

Kažkas numirė, dingo, pražuvo
Palikęs laukti tuščią vietą,
Išėjo į naktį, į spąstus įkliuvo,
Paspęstus prieš didelę fiestą.

Jo buvo takai išminti; ten užaugo
Krūmokšniai, ir žolės, ir gėlės.
Kasdien kilo-leidosi saulė
Ir kalvos aukštyn galvas kėlė.

Ten tęsėsi viskas, kas buvo,
Vis taip pat ir taip pat, tik be dvasios.
Kur neliko žmogaus, ten patapo
Visas pasaulis bekvapis.

Jis dingo prieš pat karnavalą,
Laukinį, kaip vaiko širdis,
Kuri dar nežino suvaržymų,
Kuriai nieks nieko neįsakys.

Tik liko laukimas:
Sugrįš? Nesugrįš?