Žalioj tyloj pilnoj triukšmo
keistas vabzdys raudonai zvimbia.
Kažko taip velniškai (dieviškai) trūksta!
Balta mintis juodam poelgiuj kirba.
Violetinis kerštas už tuos, kuriuos smerkė.
Rausva pražūtis netikėjusiems manim.
Kiek daug nekaltų šiąnakt griuvo ir verkė!
O aš teisėjauju laisva širdim.
Geltona atėjo zvimbimo raminti.
O aš dar degu, dar tik rezgu!
Spalvos naktinės jau atvėsintos,
žaliai ir ramiai pavirstu laukimu.
Iki ryt.