Einu per mišką ir klausaus kaip medžiai tarp savęs kalbasi:
- Mirsiu greitai aš, mane galingas pjūklas tuoj nurėš ir tapsiu namo durimis.
Durimis, pro kurias ateis laimė ir išsėlins liūdesys...
Medžio draugas guodžia jį:
-Tu būsi namo durimis, o aš lango -rėmu, ir pamatysim žmonių gyvenimą.
O jį pažinti pravartu...