VĖJAS
Sušalęs, sušlapęs ir liūdnas laukuos
Keliauja gi vėjas su lapų krūva
Nupurto berželio, žilvičio šakas,
Lyg, „Grigas‘“ negeras jis drasko šakas.
Sustok, pasidžiauk ir pabūki kartu,
Kai šitoks gražumas rudens už langų.
O vėjas išdykęs vis šoka ratu,
Į kiemą su vėju išbėgsim kartu,
Ir šoksim po lapų „pusnis“ bus smagu.
SAULĖ
Saulute, motule padangių keliu
Keliauji ir šildai Tu žemę visų:
Sušildai kiškutį, ežiuką gėles.
Sušildai ir mūsų mažas širdeles.
Saulutė motulė tik šypsos ryte
Kai aš į darželį žingsniuoju su ja.
LIETUS
Tuk tuk tuk per langą upeliu mažu,
Kas keliauja šnekas? -suprast negaliu...
Aš lietutis, mažytis lašelis dangaus,
Sugauki, priglauski prie skruosto žmogau..
Gyvybė ir gėris gyvena many,
kai šoka už lango broliai maži.
Nykštukai, nykštukai lietaus žmogeliukai,
Sustoja ir kuždas: kaip gera kartu,
Pagirdyti žemę širdies gaivumu...
2007m.