Apsivalęs laipsniais nežinomo vandens.

Susitngęs kraujas tarp pirštų prasiskyrė.
Jis išorėje tapo nepavienis.
Aplinkui šnabžda tik tuštybės smėlis,
Ir einantis žmogus šalia.

O akyse tau spalvos tapo triskart juodos.
Išaugo dar trys rankos tarp senų.
Apglėbęs butelius pasenusios degtinės,
Bandai nesvirdamas į dešinę, pasiekt namus.

Nebejauti tu skausmo,
Jį kraujas pavertė vaizdu.
Žengi tolyn paviršium,
Sustodamas banadai galvoti blaiviai,
Bet viską pavertei žaismu.

Nukrisi,
Dar, Tu, susižeisi
Niekas neprieis padėti.
Nes Tu šlikštus
Apsivalęs laipsniais nežinomo vandens.

Žiūrėk, netrenk į galvą.
Nors rodos bus tik pagalys.
Nes kai kitą rytą atsibusi blaivas,
Kažin ar laikas veltui bėgęs,
Netaps skilėtu
Tavo kvailo pykčio priešu.