Tą naktį, kai žiogas balutėj striksės,
Aš noriu, kad tu paniuniuotum
Lopšinę prie mano ausies.
Kai žingsniai už durų nutols,
Su meile ant pirštų galų,
Aš noriu, kad tu dar sugrįžtum,
Nes likti vienam nedrąsu.
Tenoriu, kad man pakuždėtum -
Brangiausias pasaluly esu,
Galbūt dar tuomet nesuprasiu,
Jog turtas didžiausias - tai tu.
Tą naktį, kai rudenio lapas nukris,
Aš noriu dar syk prisiminti
Lopšinę vaikystės šalies.