Mažytis , gležnas ir trapus daigelis

Kas tas žmogus? Kuo mums reikia jį užpildyti, kad jis būtų tikru žmogumi, vertu žmogaus vardo?
  Kiekvienas žmogus turi misiją, kuri dažniausiai šviečia jo gyvenime tokia akinančia šviesa, kad žmogus net negali ja nesekti. Jis žino, kad tai jo kelias ir iškart supranta, kad jo tykos daug kitų pasirinkimų, gundančių jį išklysti iš jo pasirinkto teisingo tako, tačiau jis pasiryžta vis vien tęsti savo misiją. Būti tikru žmogumi.
  Kartais žmonės pamiršta, kad jie turi gyventi dėl kitų, rūpindamiesi savo artimaisiais, draugais – brangiais žmonėmis, o kai pasikeičia jų nuomonė apie skleidžiamą meilę aplinkiniams, jie tampa godūs, viską darantys dėl savęs, kitiems kenkdami. Tada ta ryški šviesa, buvusi jų gyvenimo kely, išnyksta ir jie jau pasiklysta. Jie nebeskiria, kas gerai, o kas kenkia; žmonės savęs jau neaugina iš vidaus, jie smunka, prarasdami viską, ką buvo pasiekę.
  Žmogus lyg mažytis, gležnas ir trapus daigelis, kuris privalo gauti šviesos, meilės, teisybės, kad galėtų augti, priešindamasis kitų žmonių blogai įtakai. Tačiau dažniausiai tas silpnas daigelis nulūžta ir jis būna sumindomas žmogaus godumo ir jame pasirodžiusių ydų.
  Tačiau būta žonių, kurių širdyse žmogiškumas ir meilė gyvenimui yra tokia stipri, kad stengiamasi tuo užkrėsti ir kitus; tuos, kuriems jau nesvarbi kitų gerovė, o svarbiausias - jų išlikimas ir visa ta aplinka, kuri juos supa.
  Žmogus turėtų visada įžvelgti kažką gera savo gyvenime, kad ir koks jis būtų sunkus ir nepakeliamas. Jis turėtų skleisti šviesą ir meilę kitiems, jiems įkvėpdamas viltį gyventi taip, kaip turi gyventi padaras, vertas žmogaus vardo: teisingai.
  Visada gėris yra silpnesnis už blogį, tik todėl, kad žmonės užmiršta tikėti, kad viskas gali pasisukti į gerąją pusę, tad žmogus, pamiršdamas, kad yra dėl ko gyventi, numarina tą savo skleidžiamą šviesą viduje ir tampa tokiu kaip ir visi – siekiančiu šlovės ir pripažinimo bet kokia kaina.
  Kiekvienas žmogus privalo stengtis nepasiklysti ir neprarasti to kelio, kurį jam suteikė gyvenimas, ką tik įžengus į pasaulį. Žmogus turi būti laistomas gėriu ir saugomas nuo neapykantos, aptemdančios jo mintis, kuri apsvaigindama, paklaidina ir amžiams palieka tamsoje. Tereikia užauginti mažąjį daigelį ir paversti jį nebe silpnu šviesos nešėju.