Pramerkiu akis, kad pažvelgčiau į tolį... Tamsos jūra ir ašarų medis. Sunkūs debesys plaukia pro šalį... Lietus. Jis nuplauna netgi mintis. Leidžiu jam glamonėti man veidą... Kaip ilgai jo laikiau. Užmarštis, ramybė, tyla... Ne. Jis man neša ne tai. Tik ne man, tik ne šiandien. Tas pragaištingas lietus... Jis glamonėja man kūną plaudamas dulkes. Prisiminimai... Tu. Švelnus pavasario lietus, vos juntamos glamonės... Tie neišsenkantys dangaus bučiniai. Bet... Paskutinis lašas nurieda skruostu. Kartu ir prisiminimas. Apie tave. Apie mus... Nebėra. Tamsos jūra ir ašarų medis... Sėdu šalia ir užmerkiu akis. Jis dar sugrįš... Lietus ir prisiminimai kartu...