YukiĮ pelkę įbridusios smilgos
Išsitepa savo vakarinių suknelių skvernus
Sušąla jų blauzdos, ir ima gelt pėdas.
O jos vis braidinėja
Palei vandenį-
Sidabru nikeliuotus žvinus.
Mano atspindys juose-
Prakiurus būties valtelė,
Be vėjo negalinti grįžt į krantus.
---
Vėlyvas jau laikas,
Giedoja vandeniai,
Jūros ošimais.
Taip neramu
---
Prieš užmiegant,
Suklykia žuvėdros.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2008-05-04 19:57
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-04 20:59
Taip,dėl pelkių dvejojau,tačiau norėjau pabrėžti vandens murzinumą.;)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-04 20:50
truputi peršokta nuo pelkių prie jūros)bet vistiek neblogai čia
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-04 20:03
kaiptik paskutinėse eilutėse yra esmė,dėl žuvėdrų,jos reiškia artėjantį krantą,("Be vėjo negalinti grįžt į krantus.") ;)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-04 20:01
originalu, gražu, ypač pirma strofa, tik tos paskutinios pora eilučių pasirodė balastas....
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |