Alaus Dievai

Mano tėti, mano broli,
mes esame alaus dievai,
mano  tėti, mano broli,
kur dingo mūsų vakarai,
mano tėti, mano broli,
jau užgeso tie laužai,
mano tėti, mano broli,
jau negrįši amžinai.

tavo rankos- medžių šakos,
tavo veidas- mano kapas.
tavo žodžiai- vėjo gūsiai,
tokie brangus mano ausiai.

mano saule, tu užgesai,
mano laive, tu paskendai,
mano paukšti, tu išskridai,
kaip varveklis, tyliai pakibai.

Mano tėti, mano broli,
mes esame alaus dievai,
mano  tėti, mano broli,
kur dingo mūsų vakarai,
mano tėti, mano broli,
jau užgeso tie laužai,
mano tėti, mano broli,
jau negrįši amžinai.

medžių šakos tyliai šlama,
prisiminai atgal neša,
tavo mintys- mano žodžiai,
ašaros- tamsus suodžiai.

mano žvaigžde, tu užgesai,
mano diena, tu užtemai,
o medžiokli, ką pašovei?
į Tėvynės žemę atgulei.

tylios mintys- upės srautai,
tylus skausmas-akmenų kalnai.
tavo žingsniai jau užtyla,
akmens širdis suskyla.

minčių upė tyliai senka,
žmogui-skausmas tenka,
tu išeisi-nebegriši,
bet mintyse pasiliksi.

Mano tėti, mano broli,
mes esame alaus dievai,
mano  tėti, mano broli,
kur dingo mūsų vakarai,
mano tėti, mano broli,
jau užgeso tie laužai,
mano tėti, mano broli,
jau negrįši amžinai.