Neatpazysti savęs ?

Didžio ąžuolo širdy 
apsigyveno maža dulkelė 'Nihily'

Ąžuolas vis augo plėtės į šalis
o dulkelė gėrė syvų lašelius saldžius
Ji taip gėrė gėrė, nes didelei užaugt norėjos

o tiek duot, net ąžuolas nebegalėjęs
Tad Nihily pradėjo ryti,
net ir ąžuolo draugus gerus.
o ąžuolo širdis vėl tamsoj pradejo nirti

Nihily suprato, kad atėjo laikas dingti,
bet ąžuolas neleido,
ir jai teko užmiršty numirti

Ąžuolo balsas gamtoje prabilo:

Nors visa tai lyg pasaka atrodo,
Tačiau net vardas savo reiksmę turi, pasirodo!
O tu pagalvoki, apgailėtinas žmogau, -
Gal ši pasaka skirta ir tau?