Sustojo kvepavimas stygų.
Sustojo žmogus pakely.
Nesmerkit, nebarkit,
Aš myliu,
Toks silpnas gyvenimo tikslas.
Aš tyliu, skubu, nerimauju.
Tik noriu pabusti greičiau.
Nes viskas ko laukiu,
Tai laisvė.
Kuri pripažinta gyvuos.
O Tu nežiūrėk į žibintus.
Siek rankom,
Jų šilumos.
Nes viskas kas gera ir tikra,
Nejaučia akių tuštumos.
O laikas sustojo aplinkui,
Nes Dievu tapau aš staiga.
Ir pakeitė sniegą splinkui,
Tik baltas taškelis migloj.
O kiek čia maldų vis aplinkui,
Ir prašo manos paramos.
O aš tik drugelis po tiltu,
Apmigęs nuo stiklo gaivos.
O katik buvau aš juk Dievas.
O kątik buvau aš žmogus.
Dabar nebeliko jau nieko.
Tik praviros durys laivuos.
Nesmerkit, nemuškit.
Nemoku aš kurti savos aplinkos.
Kartoju, sekioju.
apniukusi stoviu.
Sustojo kvepavimas stygų.
Sustojo žmogus pakely.
Nesmerkit, nebarkit,
Aš myliu,
Toks silpnas gyvenimo tikslas.