Baltais marškinėliais pasipuošę
Avinėliai ateina į laidotuves.
Vilnonės jų apykaklės
alsuoja svilėsiais.
Pamažu jie savo užuojauta
užhipnotizuoja svetimus veidus.
Su smilkalais patenka į gedinčiųjų šnerves
Numarina virusą,
Išvemia viską į karstą,
Užgožia dangtį ir
Palieka---
Išeina į naktį,
Ant žalių marmuro plytelių
kaukši jų kanopėlės-lyg ritualas-
kad ateitų
kandžiai
išgraužtų ir taip akytas avinėlių akis.
Mirtis nepalieka pėdsakų.