sušlavus žiedlapius kieme
iš jų
išvirsiu minkšto porolono
tyrę
džiovinsiu ant palangės
ir nakčia
klausysiu kaip jį
žiurkės tiria
kaip letenomis dreskia
skylę
ir uosto žiedlapių substratą
paslapčia
apsvaigusios pavasario kvapais
jos risis
per orą miesto smogą
nuorūkas balas
ir mels visų dievų
bent vienai dienai
paversti į kvapnias gėles