Akis užmerkia rimuotos eilutės
Ir seserys pasiveja sūrųjį ežerą.
Įkritęs taškas gervės snape,
Išsirita į ryto apvalųjį O.
O dabar tik liūdna naktis svilina odą,
Ir sapnų dykumoj neišsirenki nuotykio,
Pilki spalvoti kadrai tvirtinas gyslose,
Per stipriai įklimpus tu pameti seką.
Kažkur regėtos pievos, nepasodintos obelys,
Į plaukus byrantys žiedlapiai,
Alyviniai obuoliai dūžta į akmenis.
Žvyru nublizginti skruostai
Ir subraižyti pirštai, kai nori juos glostyt.
O rytas ratu apsuka nuoskaudą,
Suslegia į vieną nedalomą tašką,
Tą trupinį ryjant
Skonis nejaučiamas.