Žvilgsnis iš toli...

Per laukus pas Tave motinėle grįžtu.
Gera, kai tylų Tavo balsą girdžiu.
Tu šypsais ir kuždi ačiū, ačiū už tai,
Kad šiandieną miela mane aplankai.
Mintimis per laukus, kur siūbuoja beržai,
Aš skubu ten, kur Tavo amžinybės namai.
Ten motule mano amžinai užmigai.
Gera žvelgt iš toli, ten ramybės šalis,
Rymo kryžius tenai, ten gyvena mirtis...
Svajomis, maldomis per gimtinę einu
Į palaukę, kur šlama palinkę beržai,
Kur siūbuoja smilgelės, rymo ąžuolai.
Ten gimtinė mano, mama, Tu žnai...
Prisiliesiu prie palaukės, kur lakstėme basi,
Kur bėgiojom ir juokėmės, kai buvom maži.
Su beržais, ąžuolais pasisveikint skubu,
Tik Tavęs motinėle tenai nerandu...
Mama, aš ir vėl pas Tave į kapus sugrįžtu,
Pasėdėti prie kapo po kryžium senu,
Pažiūrėti, kaip mirga žvakėlė,
Kaip žydi Tavo garbei sodinta gėlelė.
Aš viena ir tyla, kur ramybė šventa.
Čia mirtina tyla, čia meilė tyra nekalta.
O gaila, kad to nebuvo tada, kai maži
Mes meilės iš Tavo širdies tikėjomės visi.
Šiandieną Tau tik gėlės ir žvakės žyburėlis,
Šiandieną mūsų meilė ir karšta malda.
Priimki mano laišką  miela motinėle
Kaip padėka, už tai, kad aš gyva...
Ir vėl tolyn, tolyn į savąją kelionę
Einu motule aš viena tyli, tyli.
Tu patikėki Tau mano meilė guli,
Manoj šaltoj, šaltoj širdy...