suknelių klostėse lizdus suka dulksna
žydi akių obuoliukai
du,
keturi,
du,
ir laukiasi katės nejaukiai
ir slepia indigo vaikus
ir glaustosi koja į koją medžioklė
gretimi laiptai keliauja kadriliais, o,
ramybė teka stiklo smėlynais - lėta
lašai į vijoklio sūkurius byra
už bromo žingsniai su skėčiais
vienas,
du,
vienis...
pumpuruose suslėpti lobiai neišieškoti
nebeilgai
krinta patys į grindinį
atneša čiaudulį
ŠAlna
PAieŠkOKIM